BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvių kalbos gramatika užsieniečių akimis

Lietuvių kalbos gramatika lyginant su kitų kalbų gramatika išsiskiria savo sudėtingumu ir taisyklių gausa. Prieš kelias dienas dienas, aptikau kitokį mūsų kalbos pateikimo pavyzdį. Latvių daininko Laurio Reinikio lietuviškos dainos komentaruose (http://www.youtube.com/watch?v=Y35tq60go1A) žmogus iš Pietu Afrikos Respublikos pateikė, jo nuomone, teisingą dainos žodžių transkribciją:

“Messe quilome erre crittome ~ Swaioiome erre cliidome ~ Daugue tacoux ~ Ellae cartou ~ Messe quilome erre crittome ~ Noi riitto ligue riitto ~ Messe que pawome vienodou rritmou ~ Senaei gallu tawasse mintisse scaitiitte ~ Erre suprastte cang ieauettie ~ Comettome tawo vardasse eche raejiittasse ~ Manno chirdy ~ Darre nieakat naedriissaux taux teau sakiitte ~  Bette ieautchue taux daugue daugeaux ~ Neaursse rrisiquoiu daugue cang sughadintte ~ Bette nebiiaux…

Chirdysse moumme nessumeloisse

Tadas Vaitkus

Leisque manne esse saquiitte aette virae cang yeautchieux

Neauruet tirtte taffo delnoisse

Ape cabinque darre d’fertchieux”

Tik klausant dainą įmanoma suprasti, kas ten parašyta ir įžvelgti lietuviškus dainos žodžius. Gal ir gerai, kad lietuvių kalba yra sunorminta ir pilna taisyklių, nes kitu atveju tektų dažniau skaityti panašius tekstus.

Tadas Vaitkus

Rodyk draugams

Lietuviai Latvijoje XX a. (Lietuvių draugijos)

Pirmieji lietuviai dab. Latvijos teritorijoje įsikūrė VII a. – XII a.. XIII a. Latgalos pietuose jie buvo pasistatę Naujinio pilį prie dab. Daugpilio. Šiauriausia lietuvių sala Latgaloje buvo 9 lietuvių kaimai Ciskodo parapijoje. XIX a. Latvijoje apsigyveno iš buv. Abiejų Tautų Respublikos teritorijos pasitraukusių 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. sukilimų dalyvių, vėliau ir paleistų iš Sibiro tremties, t. p. už draudžiamosios lietuvių spaudos platinimą, tautinę veiklą žandarų persekiojamų ir gaudomų lietuvių. Bet pirmosios lietuvių draugijos pradėjo kurtis tik XX a. pradžioje.

Draugijos pradėjo kurtis siekdamos suvienyti lietuvius, kurie dėl įvairių priežasčių apsigyveno Latvijoje. Draugijos siekė išsaugoti savo gimtą kalbą, tradicijas, papročius, neleisti savo palikuonims pamiršti šaknų.

Latvijos lietuvių visuomeninė – kultūrinė veikla turi gilias šaknis- dar XIX a. pabaigoje ji pradėjo reikštis paskirų žmonių iniciatyva. XX a. Pradžioje lietuviai pradėjo burtis į draugijas, steigti mokyklas, klubus. Latvijos lietuvių visuomeninė veikla ypač suaktyvėjo tarpukariu, kai čia įsikūrė daug draugijų.
XIX a. pabaigoje – XX a. ketvirtame dešimtmetyje Latvijoje buvo įkurtos šios lietuvių draugijos, gaila, bet tik maža jų dalis išliko, kai kurios pakeitė pavadinimus, daugelis išnyko visai.

Atkūrus nepriklausomybę daugelis draugijų buvo atkurtos, kūrėsi ir naujos, tarpukariu neegzistavusios draugijos.
Visos draugijos sėkmingai įsitraukė į tautinį judėjimą. LLB, tęsdama prieškarinės Latvijos lietuvių sąjungos tiklus ir tradicijas, vis labiau konsoliduoja lietuvių veiklą, gausėja bendrų draugijų ruošiamų renginių: tai padeda labiau suartėti Latvijos lietuviams, susipažinti su kitų draugijų darbu. Pamažu atgaivinamos tradicijos. Visos draugijos, LLB patvirtintos bendros veiklos programos, turi sudariusios įdomias savo veiklos programas.

Tadas Vaitkus

Rodyk draugams

Minčių kratinys.

Būna, kad bemąstant apie save įsiskausta galvą. Dar būna, kad supranti, jog nieko nesupranti. Nesupranti ir žmonių. Ne. Ypač žmonių. O gal būtent tame ir visa esmė? Nesu(si)pratime.

Mes taip arti vienas kito fiziškai ir kartu taip toli dvasiškai. Arba atvirkščiai.

Esmė atstume.
Vieniems pakanka fizinio artumo, kitiems - dvasinio, kurį dažnai įvardija tokiomis sparnuotomis frazėmis kaip „sielos dvyniai”, tretiems - užtenka savo paties draugijos, bet juk galiausiai pradeda atsibosti tau savo paties užduodami klausimai ir iš to išplaukiantys atsakymai. Kaip tai nuspėjama. Tutoksneoriginalus.

Taip ir gyveni besiblaškydamas po save, po kitus, kartais ir į miestą išeini prasiblaškyti. Priklauso kokio gylio tavo vienatvė. Arba kiek pats sau priešas esi, kad nebeapsikenti savo paties draugijos.
Dar būna, kad save išdalini. Po gabalėlį, žodį, gestą, veido mimiką. Galiausiai nebesusirenki. Taip ir lieki išbarstytas. Per kitų rankas, žodžius, mintis perėjęs. Kai kur ilgiau apsistojęs, įstrigęs, kai kuriems kaip sapnas, vienadienis nuotykis arba déjà vu - realus, bet laikinas. Nesvarbus. Esmė, kad kasdien „palieti” atskirų žmonių, atskirus gyvenimus ir tik nuo tavęs priklauso kiek giliai tą dieną, kartą, valandą įspausi kito žmogaus „dūšioje” savo gyvenimo žymę. Viskas taip jautru ir… šiek tiekseksualu. Iki begalybės rimta, bet ta begalybė taip toli, jog pasidaro tiesiog nebesvarbu.
Tu lyg ir esi tu. Turintis savo nuomonę, požiūrį, mintis, mėgstamą metų laiką ar miego pozą. Esi žemės gyventojas. Pats tobuliausias, gražiausias ir bukiausias. Balansuojantis tarp tikrojo savęs ir to, kurį pateiki visuomenei - papuoštą, pagrąžintą ant sidabrinio padėklo.

Kaip dažnai tokie, iš pažiūros aukso grynuoliai, būna tokie pat tviskantys viduje (?)

…esmė tai buvo apie nuoširdumą.

Agnė Či.

Rodyk draugams

Laimė- paprastume

Dauguma žmonių mano, kad jei jie būtų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą jie būtų laimingesni. Bet ar iš tiesų tai tiesa. O kas bus jei pasieksi tą darbą ar apsigyvensi ten kur nori. Ar iš tiesų tapsi laimingesnis? O gal iš naujo ieškosi to kažko ką pasiekus ar pakeitus tarsi tapsi ir vėl laimingas? Siekdamas savo  ”tikslo vedančio į laimę” tu nebematai kas darosi aplinkui, kaip gyvenimas eina, nebesugebi džiaugtis ta mažaja laime. Žmogus nebemoka džiaugtis, jis nedekingas…  Gyvenimas praranda savo grožį, jame visko tarsi per mažai, neužtenka. Gyventi- va kur laimė, tai, kad esi. Tik tiek… Be jokių išvedžiojimų.

Marta K.

Rodyk draugams

Gegužė – mėnuo be kelnių. Suknelių ir moteriško žavesio dienos.

Seniau nebuvo jokios kalbos, kad moterys turėtų galimybę vilkėti ne tik suknelėmis, bet ir kelnėmis ar šortais. Šiuolaikiniame pasaulyje dauguma merginų ar moterų tik ypatingomis progomis renkasi sukneles, o kasdien, vardan patogumo, dėvi kelnes. Neretai galima išgirsti ir vyrų kritiką, kad moterys darosi nemoteriškos. Dar visai nesenai kelios merginos, paragintos tokių pastebėjimų, sugalvojo akciją “ Gegužė – mėnuo be kelnių”. Šios akcijos metu moterys visą gegužės mėnesį nešioja sukneles ir dalinasi savo patirtimi, įspūdžiais. Dar net neprasidėjus gegužės mėnesiui ir aš nusprendžiau nešioti tik sukneles, nes beprotiškai turiu joms silpnybę ir visos moetriškos lyties atstovės visada nuostabiai atrodo kai dėvi sukneles. Išaušus pirmajai pavasario dienai, kuri nedžiugino itin didele šiluma, užsivilkau suknelę taip, tarsi ji vienintelė bus mano palydovė visur ir visada, tarsi būčiau išsižadėjus kelnių visam gyvenimui. Vis bandžiau tiesiai per aplinkui klausinėti aplinkinių ar žino apie šią akciją, ką galvoja, tačiau sulaukdavau tik šypsenų. Galvoju “gerai, palauksiu dar, gal pastebės kas”. Antra diena ir praėjo be jokių pastebėjimų. Praėjus savaitei supratau, kad devėti suknelę kasdien yra nepaprastas malonumas , o svarbiausia, kad jaučiausi žymiai geriau nei suvaržyta kelnių. Viena bėda, kad moterys dažnai sakosi, kad neturi ką renktis, todėl šiai suknelių akcijai reikia labai daug suknelių, nes ta pati kelis kartus – jūs ką, juokaujat? Mėnesis tik įpusėjo, suknelės baiginėjasi, tačiau malonumo jausmas ir ryžtas užbaigti mėnesį tik stiprėja. Neslėpsiu, vieną kartą padariau didelį nusikaltimą – užsidėjau kelnes, nes kitos išeities neturėjau ir tikėjausi, kad daugiau taip nebebus.

Visas, kurios nori pabandyti arba stebėti tas, kurios irgi šį mėnesį gyvena tik suknelėmis, siūliau paskaityti merginų blog’us adresu : http://vifaix.blogspot.com/2013/05/be-kelniu-nr-3-atrodo.html arba sekti naujienas Facebook tinkle: https://www.facebook.com/GeguzeMenuoBeKelniu?fref=ts

Eglė Morkūnaitė

Rodyk draugams

Šiektiek iš kosmetikos istorijos

Merginos ar kada susimąstėte kokia yra istorija jūsų kasdien taip mėgiamos kosmetikos? Kada buvo pradėta naudoti pati pirmoji pudra arba kuo merginos senovėje rausvindavo skruostus, kokiais kremais tepdavo merginos savo veidą, kad jis taptų minkštesnis? Pasirodo, kad kosmetikos lopšiu, neoficialiai, yra laikomas Egiptas. Jau apie 10 tūkst. m. pr. Kr. Egipto vyrai ir moterys naudojo aromatizuotus aliejus bei tepalus odos valymui, ir jos minkštinimui. Buvo naudojami odos, kūno ar net plaukų spalvos dažai. Dažais jie ryškindavo savo lūpas ir skruostus. Akims bei antakiams patamsinti egiptiečiai naudojo koli medžiagą. Kolis buvo tamsios spalvos milteliai, pagaminti iš susmulkinto stibio, degintų migdolų, švino, oksiduoto vario, aukso, pelenų bei melanchito mišinio ar bent jau jų derinio. Buvo tikima, kad dažant akių vokus kolio mišiniu galima pagerinti silpną regėjimą bei sumažinti akių infekcijos plitimą.
Kosmetikos naudojimas Egipte yra patvirtintas archeologiniais kasinėjimais. Vieno archeologinio kasinėjimo metu rastoje kapavietėje buvo rastas Nefertitės biustas, padarytas daugiau kaip prieš 5000 metų iš klinties, kuris išsaugojo šios moters grožį: kruopščiai grimuotas veidas, prailginti ir pakoreguoti antakiai, gražiai išryškintos lūpos. Šis atradimas leidžia teigti, kad veido pudravimas, akių ryškinimas šešėliais, lūpų dažymas kvepiančiais dažais bei plaukų dažymas buvo žinomas senovės Egipte jau apie 5000 m. prieš Kr.
Kapavietėse rasti aliejų ąsočiai iki šių dienų išsaugojo savo aromatą, o mumijų dažyti plaukai – neprarado spalvos. Pirmasis rašytinis kosmetikos patarimų dokumentas yra Eberto papirusas. Tuo metu buvo žinomas ir teigiamas hormonų poveikis. Pirmieji kosmetologai buvo žyniai. Jie mokėjo pagaminti įvairias kosmetines priemones – kvepiančius aliejus, pudras, dažus ir kt., kurias finikiečių pirkliai laivais išveždavo į įvairias pasaulio šalis
Egipte kosmetika buvo neatsiejama nuo žmonių higienos ir sveikatos. Įvairūs aliejai ir tepalai buvo naudojami apsisaugoti nuo Egipto karštos saulės bei pučiančio sauso vėjo. Įkūnyti grožiui buvo pasitelkta ir natūralių, ir dirbtinių priemonių. Žinomos buvo kremų kaukės, kvapios druskos vonioms, preparatai plaukams pašalinti, plaukų garbanojimo ir ištiesinimo gudrybės. Ypač rūpestingai buvo prižiūrimi rankų ir kojų nagai. Iš Izidės statulėlių ir daugelio mumijų matyti, kaip nuostabiai jie buvo dažomi ir auksinami. Kai kurie padengti net spalvingai mirguliuojančiu sluoksniu, primenančiu emale.
Mira, čiobreliai, mairūnas, ramunėles, levandos, lelijos, pipirmėčiai, rozmarinai, kedrai, rožės, alavijas, alyvuogių aliejus, sezamo aliejus ir migdolų aliejus buvo pagrindinės sudėtinės dalys kvepalų, kurie daugiausia buvo naudojami religinių ritualų ar mirusiojo balzamavimo metu. Lūpų, skruostų ir nagų dažams naudojamas buvo raudonas molis sumaišytas su žemėmis ir vandeniu.
Kūno valymo „grietinėlė“, buvo pagaminta iš gyvūninių arba augalinių aliejų, kurie dažniausiai buvo sumaišomi su maitinamomis kalkėmis ir kvepalais, būtent toks mišinys egiptiečiams atstojo muilą. Egiptiečiai kasdien „lepindavo“ savo kūną išsitepdami jį kvepiančiu aliejumi, kurio mišinys buvo paliekamas puode tol, kol jis „sugerdavo“ medienos kvapą. Tokie aliejai buvo naudojami siekiant užkirsti kelią odos išsausėjimui atšiauriu klimatu.
Kristina Tubytė

Rodyk draugams

Kitoks Jazz‘as

Visai netyčia dėdės papostintame visų gerai žinomoje vaidaknygėje (Facebook) viena daina mane nustebino ir sužavėjo - Pushaz - Jazz’as gydo. „Kažkaip keista, - pagalvojau - Na ką gi paklausysim.” Ir iš tiesų, gerojo dėdės skonis neapvylė, žinojau, kad jis prisiekęs jazz‘o gerbėjas, bet visada ieško kažko naujo ir kokybiško. Išklausius dainą, norisi spausti repeat mygtuką. Kodėl? Žodžiai suprantami, geri, esama ir metaforų, bet jos tiesios, teisingos. Viso teksto nedrįstu komentuoti ar aiškinti. Tik galiu pasakyti, kad ten pasakyta viskas, viskas kas būna gyvenime.

Taip susigundžiau ir visu albumu „Knyga be pavadinimo” išleistu 2012 metų gale, o mano atrastu tik dabar. Ir džiaugiuosi, netgi labai. Jame gera, kokybiška muzika atspindinti ir dalelę manęs. Visų dainų ir tekstų nevardinsiu, geriau paskatinsiu pačius pasiklausyti. Taip Pushaz hip-hop atlikėjas, G&G Sindikato narys, bet čia atskleidžia kiek kitokią savo pusę. Dainose galima išgirsti asmeniškų dalykų, atsiskleidžia tam tikri jo gyvenimo įvykiai, nuomonė. Jos nėra sunkios ar negatyvios, daugiau tiesios su geru „prieskoniu”. Būtent tokia, mano nuomone turėtų būti muzika. O ne tuščia ar banali. Ji pasako tuos dalykus ir tokiu būdu, kad pats žodžiais to neišreikši.

Muzika - visada buvo tam tikra žmogaus išraiškos forma. Šiandien, kai muzikos stilių galybė, naujų atlikėjų atsiranda kiekvieną dieną vis daugiau, sunku atsirinkti, o ir juos išklausyti. Vieni atsibosta, tada ieškai naujų, o juk ir augi, bręsti, keičiasi gyvenimo aplinkybės. Ar mūsų klausoma muzika atskleidžia mus? O taip, be abejonės. Joje ieškome panašumo į išgyvenamus įvykius, patiriamas emocijas, turimas nuostatas. Tai lyg ir savęs padrąsinimas, palaikymas, atskleidimas. Muzikinis skonis kinta, jis auga, kaip auga ir žmogus. Kas patiko prieš 10 metų, šiandien gali jau nebepatikti ir atvirkščiai.

Bet grįžkime prie pavadinimo ir pradinio taško. Jazz‘as - tai improvizacinė muzika. Kodėl ji patinka man? Būtent dėl savo lankstumo, tos pačios improvizacijos galimybės. Tai primena patį gyvenimą, jo vingius ir mūsų žmonių nuolatinį bandymą prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Pushaz šiuo albumo parodo ne tik savo, kaip atlikėjo kitą pusę, bet ir patvirtina Jazz‘o lankstumą, įvairiapusiškumą ir gebėjimą prisitaikyti.

/Gabrielė Vaitonytė/

Taip pat nurodau kelias šio albumo dainas:

Pushaz - Jazz’as gydo
http://www.youtube.com/watch?v=oDZyOettZSQ&list=FLlJVwS1acwL0_5GGi7cMzZw

Pushaz - Praeitis primins apie save
http://www.youtube.com/watch?v=GrhibTZOMS8

Pushaz - Betono džiunglės
http://www.youtube.com/watch?v=mBCNscZij6w

Rodyk draugams

Nustok burbėti!

Visi gyvūnai, išskyrus žmogų, žino, kad svarbiausias dalykas gyvenime- džiaugtis juo. -Samuelis Batleris

Kuo toliau, tuo daugiau žmonės viskuo skundžiasi, viskuo nepatenkinti- valdžia bloga, dirbti sunku, mokslai atsibodo, tas išsišokėlis, o kitas per daug ramus ir t.t ir t.t. Kartais atrodo, kad kai kuriems žmonėms skundimasis VISKUO yra tarsi gyvenimo būdas.

Manau kiekvienas iš mūsų savo draugų rate atrastume žmogų, kuris mieliau šneka apie tai kas jam nepasisekė, nei pasidalina, kad ir menkais dienos laimėjimais. Tas pastovus pasipiktinimas visu pasauliu, vargina aplinkinius. Pabendravus ilgiau su tokiu žmogumi jautiesi išsunktas ir norisi paiilsėti, todėl kartais nenoromis atitolsti.

Nesakau, kad pati visuomet šneku tik apie pasiektas pergales. Kiekvienam juk būna “juodų dienų”, bet stengiesi, kad tos problemos nepersmelktu tavo likusio gyvenimo. Leisdami tam atsitikti atsiduriame tarsi užburtame rate, gyvendami ta problema, traukiame negatyvą prie savęs ir tada jau laukime nesekmių grandinės, o poto jau ganėtinai sunku išsikapstyti ir neburnoti ant viso aplinkinio pasaulio. Tačiau laikas kaip bėganti upė visus mus keičia ir nereiškia, kad tai kuobuvome vakar esame ir šiandien.

Kad mus supantis pasaulis pasikeistų turime pasikeisti patys. Čia svarbus kiekvienas iš mūsų, kuris į visumos grožį ineša savo dalį. Norėdami, kad mūsų gyvenimas nebūtų apsuptas vien neigiamais dalykais, turime mokėti atleisti sau bei kitiems jų trūkumus ir toliau daryti tą ką sugebame, o ne teisti kitus už jų nesugebėjimą. Aišku visada lengviau pasijuokti ir pažerti pastabų tam kuris bandė ir nepavyko, nei pabandyti pačiam.

Klysta tie kurie sako, kad vienas žmogus nieko pakeisti negali. Kas rytą pabudes žmogus gali tapti ta mažyte žiežirba, kuri gali uždegti tuos kurie šalia. Atskiras individas paveikia bendruomenę, bendruomenė paveikia regioną, o regionas valstybę, tuo tarpu valstybė gali paveikti pasaulį. Nebūtina atlikti kokį nors žygdarbį, kiekvienas galime pradėti nuo paprastos šypsenos, kuria apdovanojus nepažystamą praeivį, gali jį nuteikti gerai darbo dienos pradžiai.

Norėčiau tik palinkėti, kad nepamirštumėte humoro jausmo, perpektyvos pojūčio ir paprasto žmogiškumo.

Rasa Bernatavičiūtė

Rodyk draugams

6 mitai, kurie trukdo sporto pradžiai

Po ilgos žiemos, visi sujuda ir pradeda ruoštis vasarai. Visi slepia savo žieminius rubus į spintos gylumą. Tačiau ką daryt su savo ,,žiemos kūnu”, kurio taip lengvai nepaslėpsi. Merginos ne tik prisimena įvairias kvailas dietas, bet ir prisigalvoja naujų dar negirdėtų. Tačiau visi pamiršta sportą dažnai iš tinginystės ir nenoro rimtai kažko imtis. Ne vienas prisigalvoja įvairiausių pasiteisinimu, kodėl jam neapsilankius sporto salėje. Tai gi pameginsim išskirti pagrindinius “Ne- sporto klubui”.

1. Sporto klubas yra brangu.

Taip, sporto klubas yra ne toks jau pigus malonumas, tas yra tiesa – vien abonentinis mokestis, kartais gali ganėtinai smarkiai kirsti per jūsų ar jūsų šeimos biudžetą.
Net neabejojame, kad jeigu gyvenate didmiestyje, jūsų gyvenamajame arba mikrorajone, kuriame dirbate yra ne vienas sporto klubas. Ir net neabejojame, kad jų kainos – radikaliai skiriasi. Nepamirškite, kad kainų skirtumai atsiranda tik tuo atveju, kai kalbama apie papildomas paslaugas, pvz. baseinus arba pirtis, kurie neturi tiesioginės įtakos jūsų sportui ir jūsų asmeniniams pasiekimams.

2. Ką rengtis sporto klube?

Ne vienam žmogui, o ypač merginoms, dar nebuvusiems sporto klube, itin opus klausimas dėl aprangos sporto klube. Tačiau tai absoliučiai bevertis klausimas – renkitės taip, kaip jums patogu, nekreipiant visiškai dėmesio į spalvas ar madas. Svarbiausia, kad tai būtų drabužiai, pritaikyti sportui, su kuriais jūs jaustumėtes gerai .

3. Kaip aš atrodau…

Vienas didžiausių kompleksų, kuriuos turi žmonės, pradedantys sportuoti yra tai, kaip jie atrodo. Patikėkite, niekam nėra įdomu, kaip atrodote jūs – kiekvienas sportuojantis, turi savų problemų ir/ar tikslų, todėl jie ir yra klube. Patikėkite – niekam be jūsų, jūs neįdomūs. Na nebent jūs atrodote itin dailiai… Arba jūs mėginate būti tuo, kuo nesate – pavyzdžiui niekuomet nekėlėte štangos, o pradedate nuo 80 kilogramų svorio, o prispausti grifo šaukiates pagalbos…Būkite savimi ir viskas bus gerai.

4. Kaip elgtis sporto klube?

Nei vienas žmogus, kurį sutiksite sporto klube, neatėjo tiksliai žinodamas kaip elgtis. Papraščiausiai laikykitės elementaraus etiketo ir elkitės taip, kaip norėtumėte, jog elgtusi su jumis kiti. Jeigu nenorėtumėte, jog kas nors užimtų jūsų treniruoklį – neužimkite, neįsitikinę, jog jis laisvas ir jūs. Jeigu nenorėtumėte, jog perseringimo kambaryje jums trukdytų kitų žmonių daiktai – nemėtikite ir jūs savųjų. Čia labai tinka patarlė – jauskitės kaip namie, bet elkites, kaip svečiuose.

5. Kaip naudotis treniruokliais?

Tai nieko naujo ir nieko ypatingo – net daug laiko sportuojantys žmones, dažnai dirba su treniruokliais ne visai taisiklingai. Jeigu esate klube, kuriame yra treneris (o dažniausiai taip ir būna), nekompleksuokite ir paklauskite jo – tam jis ten ir yra. Jeigu nėra arba visgi labai kompleksuojate klausti – pažiūrėkite, dažniausiai ant treniruoklių būna piešinukai arba aprašymai, kaip naudotis vienu ar kitu treniruoklių. Na, o jeigu nėra ir jų – pasižiūrėkite, kokie yra treniruokliai jūsų sporto klube, paminkite dviratį, padarykite atsilenkimus, o informaciją apie treniruoklius ir kaip teisingai dirbti, paieškoję tikrai rasite internete.

6. Neturite programos, pagal kurią sportuotumėte

Tai taip pat yra išgalvota problema. Pirmiausia, jeigu lankote klubą, kuriame yra treneris – dažniausiai pirminę programą jis jums sudarys nemokamai arba už simbolinį mokestį. O jug ir internete programų skirtu sportui – apstu.
Tai gi jau pats laikas susiimti, neieškoti pasiteisinimų ir veikti. Po metų tu būtum norėjęs pradėti šiandiena…
Marta K.

Rodyk draugams

Kaip smulkmenos gali pakeisti pasaulį

Yra tokia TED konferencija. Ją rengia viena ne pelno siekianti organizacija, kuri kviečia mokslo, meno, verslo, politikos ir kitų sričių atstovus, turinčius įdomių idėjų, pristatyti savo darbus ar mintis visuomenei. Įdomiausi pranešimai yra nufilmuoti ir prieinami ted.com svetainėje. Ten galima pasižiūrėti tikrai išskirtinių ir kartais be galo įdomių pristatymų. Dirbdamas su senais archyviniais dokumentais kaip tik vieną tokį prisiminiau.

2011 metais Luis von Ahn pristatė unikalią internetinę sistemą reCAPTCHA. Dabar apie ją tikriausiai jau daug kas yra girdėjęs, bet gal kai kam tai bus nauja informacija. Taigi, CAPTCHA yra daugelyje puslapių naudojama programėlė, kuri reikalauja pildant kokią nors registraciją suvesti kreivai užrašytus žodžius ar skaičius. Ji, atseit, užtikrina, kad tu esi tikrai žmogus, o ne automatinė programa, nes kompiuteriui šio teksto atpažinti nepavyksta. Neabejoju, kad kiekvienas yra matęs šią įkyrią nesąmonę jungdamasis prie Facebook, pirkdamas internetu bilietus ar dar daug kur kitur. Žmonės sukūrę šią programą suprato, kad milijonai žmonių gaišta laiką šifruodami šį tekstą, bet tas niekam neatneša jokios naudos. Jie sugalvojo ją panaudoti knygų skaitmeninime. EU, Google, Amazon ir kitų vykdomuose projektuose yra daromi milijonų knygų skanavimo darbai. Nuskanavus jas reikia paleisti per teksto atpažinimo programą, kad tekstas kompiuteriui taptų suprantamas ir panaudojamas. Bet viską darant automatizuotai, pasitaiko daug netikslumų, kompiuteriui neįskaitomų žodžių, kuriuos reikia ištaisyti. Čia ir panaudojama reCAPTCHA programa. Jums, kur nors registruojantis, pateikiami du kreivai užrašyti žodžiai: vienas patikrina ar registruojasi gyvas žmogus, o kitas automatiškai paimtas iš nuskanuotos knygos. Ir žmonės to net nežinodami, užrašydami tuos žodžius padeda skaitmeninti knygas. Jei 10 žmonių užrašė tą patį žodį vienodai, skaitoma, kad jis atpažintas teisingai. Sakysit, kad visa tai yra sudėtingas ir daug naudos neatnešantis programuotojų žaidimas? Pasirodo šitą dalyką naudoja toks skaičius žmonių, kad jie suskaitmenina apie 100 milijonų žodžių per dieną, arba apie 2,5 milijonus pilnų knygų per metus. Ir visa tai beveik nieko nekainuoja. Tiesiog milijonai žmonių skiria tam po kelias sekundes ir to užtenka, nudirbti didžiulius darbus.

Čia ir kilo mintis panaudoti panašų metodą Lietuvos archyvų skaitmeninimui. Jau turim www.epaveldas.lt, kuriame patalpinti milijonai puslapių skanuotos archyvinės medžiagos: dokumentai, metrikai, laikraščiai ir kt. Bet juose negalima vykdyti paieškos, skaitmeninės atrankos. Ateityje juos reikės skaitmeninti, tai užtruks kelias dešimtis metų ir bus tikrai brangu. Kodėl tam nepanaudoti interneto vartotojų? Sistemą tam sukurti įmanoma. Pavyzdžiui, nori parašyti komentarą į kokį nors naujienų portalą, skirk 15 sekundžių dviejų papildomų žodžių įrašymui. Ir taip su laiku turime neišsivaizduojamai gerą skaitmeninį archyvą internete. Utopija? Tikriausiai. Bet kartais tokie maži dalykai pasaulį ir keičia.

Jei kam įdomu, čia minėtasis pranešimas ir kartu pristatytas dar vienas projektas, leidžiantis nemokamai mokytis užsienio kalbų.

Romas Pipiras

Rodyk draugams