BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Renginys – kaip gera laida: be patoso ir perspaustų emocijų

Linksma, informatyvi ir saulėta – tokia buvo ketvirtadienio popietė VU žurnalistikos ir komunikacijos instituto kiemelyje. Čia vyko Lietuvos televizijos 55 – mečio minėjimas. Jaukioje aplinkoje pristayta prof. Žyginto Pečiulio knyga„Vienadienių drugių gaudymas“. „Knygos pavadinimas puikiai atspindi žurnalisto kelią. Mūsų kuriamas produktas aktualus tik vieną dieną. Taip, galbūt kada nors tai bus įdomi archyvinė medžiaga, bet kiekvieną dieną viską privalome pradėti iš naujo, tai nenutrūkstamas procesas“, - kalbėjo autorius.

Renginyje buvo dalinamasi prisiminimais, skaitomos knygos ištraukos, pokalbius praturtindavo akustinė muzika, švelnus it pavasario vėjelis atlikėjos balsas. Atviruose Henriko Vaitiekūno, Dalios Kutraitės, buvusio LRT direktoriaus Kęstučio Petrauskio ir kitų žiniasklaidos atstovų pasisakymuose dominavo lengva ironija ir sarkazmas. D. Kutraitė šiandienos žurnalistikoje vis dažniau pasigenda originalių minčių: „Jūs tik apsidairykite, pagrindinis rašinio elementas tapo ne pats tekstas ar pateikimo forma, o nuotrauka, kuri teoriškai turėtų būti tik priedas prie žodžio galios“. Kita vertus, mokslininkai jau įrodę, kad nuotraukos tekstus daro žymiau patrauklesniais, išskiria juos iš kitų.

Retrospektyviai į esamą situaciją žvelgė H. Vaitiekūnas, - „Ši knyga yra tarsi žurnalisto biblija, geresnės knygos apie Lietuvos televizijos istoriją ir jos užkulisius tiesiog nėra. Pirmasis televizijos vedėjas Anupras Laučiūnas negalėjo dalyvauti susitikime, tam tikrus momentus galime prisiminti ir mes, tačiau po kurio laiko mūsų vietoje sėdėsite jau jūs, dalinsitės savo darbo specifika ir patirtimi“. Bet tai įvyks dar tikrai negreitai, mat H. Vaitiekūnas paklausiausių žurnalistų sąraše su Algimantu Čekuoliu dalinasi garbingą antrąją vietą, pirmąją užima Marijonas Mikutavičius. Paklaustas, koks pagrindinis komponentas naudojamas Henriko laidose, pastarasis įvardino paprastumą – „žmonės išsiilgę paprastų, tikrų, nesuvaidintų dalykų. Laida turi būti be patoso, įtampos ar perspaustų, dirbtinai formuojamų emocijų“.

Televizijos ateitį popietės herojai mato šviesią. „Manyčiau, kad esame ant ribinio taško, o nuo dugno atsispirti visada lengviau“, – svarstė D. Kutraitė. Mums įgimtas tingumas, tad nors vis daugiau televizijų keliasi į internetinį formatą, juk grįžę po varginančios dienos neieškome naujienų po 20 skirtingų portalų, o įsijungiame senąjį televizorių, kuriame pateikiamas galutinis produktas. Galima ginčytis, ypač žinant jaunosios kartos įpročius, bet tiek to.

Balys Šmigelskas

Rodyk draugams

Žurnalistų dienos – amžinas minčių lietus arba „click‘o“ galia

Žurnalistų dienų šūkis – kokybė be banalybės. Visgi, Žilvinas Pekarskas priminė, kad šiuolaikinė žiniasklaida neįsivaizduojama be lengvo turinio informacijos. O šiuo vyruku tikėti verta, mat vieno iš 15min.lt redaktorių žurnalistinė tematika itin spalvinga. Kad ir kaip bandytume išvengti elementarių ir niekinių tekstų, tai yra neatsiejama žiniasklaidos dalis. Remiantis įvairių portalų statistika, seksualių panelių išpažintys (nesvarbu apie ką) internautus masina daug labiau nei svarstymai apie vis negerėjančią šalies ekonominę būklę. Mąsliu būti nereikia, kad suvoktum tokių tekstų atsiradimo prasmę – viskas remiasi į vadinamuosius „clickus“. Nebus masinių paspaudimų – nebus reklamos, o tuo pačiu ir tavo algos.

Dauguma žurnalistų turi asmeninius tinklaraščius, kuriuose masinis vartotojas nebėra svarbus, būtent čia autorius gali būti iki galo atviras prieš save ir skaitytoją. Bet tinklaraščiu ilgai gyvas nebūsi, o tavo altruizmas išgaruos su kiekvienu cigaretės dūmu, kurį nervingai trauksi mąstydamas apie tai, kaip sumokėti už vaiko krepšinio ar dailės būrelius. Sakysite, kad tai sena ir visiems žinoma tiesa? Tikrai taip. Save gerbiantis žurnalistas rašydamas kovoja su savo sąžine (ar aš per daug naivus?). Ar išsamus tyrimas apie kultūros tendencijas Lietuvoje suteikia moralinę teisę vėliau parašyti dešimt istorijų apie išvirtas, nupjautas ir užkastas galvas? Skamba žiaurokai, bet atsižvelgiant į šių dienų žaidimo taisykles – turbūt, kad taip.

Ž. Pekarskas leido  suprasti, kad vyriausiasis 15.min.lt redaktorius Rimvydas Valatka taip pat pripažįsta - be pop kultūros pranešimų jų tinklapis tiesiog neišgyventų. Darbo dienomis skaitytojams pateikiama vidutiniškai apie 150 pranešimų, iš kurių tik 10 – 20 gali turėti išliekamąją vertę, dėl savo profesionaliai atlikto tyrimo ar vertimo. Internetas, pirmiausia, yra greito maisto užeiga. Jeigu nori gilių ir analitinių pamąstymų – pirk specializuotus žurnalus apie verslą, politiką, sportą, kultūrą ir t.t.

Tad kokios išvados po šventinės paskaitos? Buvo malonu matyti korektiškai ir dalykiškai vykstančią diskusiją tarp jaunųjų žurnalistų ir Ž. Pekarsko. Atviriausias klausimas yra šis – koks gi turėtų būti tas santykis tarp pop ir rimtosios žurnalistikos? Kaip pasiekti, kad patenkinti liktų visi – greitos informacijos trokštantis tūlas lietuvis, nuolat niurzgantis, kad nėra ką skaityti snobas, galu galų gale - reklamos užsakovas? Unisono buvo daug, tačiau kiekvieno matymo kampas šiek tiek skiriasi – tai žavi labiausiai, juk tai ne tikslieji mokslai.

Besėdėdamas entuziastingai nusiteikusių jaunuolių grupėje vis pagalvodavau: mūsų universitete išsakyti nuomonę bijojo maždaug 70 proc. kursiokų, nors dėstytojai prisiekinėjo, kad ir koks nesąmoningas atsakymas bebūtų, jis yra geriau nei tyla. Bet…Pasireikšdavo kažkoks vidinis stabdis. Žinoma, žurnalistai tam ir sutverti, kad kalbėtų ir diskutuotų, tačiau kiekvienas iš mūsų kasdien atlieka tam tikrą jų funkciją - mes klausiame, išklausome, atsakome, darome išvadas, perpasakojame, kuriame versijas. Esmė buvo net ne pokalbio tema, bet pokalbio forma, bent jau man.

PS. Buvo kalbėta apie profesinio solidarumo trūkumą (ypač užsienio), tačiau sprendžiant iš oranžinių pranešėjo marškinių ir dovanų gauto tokios pat spalvos skėčio – didelio mentaliteto skirtumo nėra, greičiau atvirkščiai. Reikalingas elementarus noras bendradarbiauti. Nuo to išloštų visi.

Balys Šmigelskas

Rodyk draugams