BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Filmai apie karą ir ilgesį

Kiek buvo sukurta saldžių, kartais rimtų filmų apie karą ? Daug! Bet kokia yra vertė tokių filmų?  Romantinė drama, sukurta karo fone,  geresnė versija lėkštų romantiškų filmų, kurie duoda tik emociją. Jeigu  toks filmas paremtas istoriniais faktais,  turime dar ir istorijos pamoką. Tokie filmai dažniausiai būna paremti knygomis ir tada  gauname dviguba dozę - kultūrinio ”pasitenkinimo”.

1. “Daktaras Živago”

2. “Labai ilgos sužieduotuvės”

3. “Anglas ligonis”

4. “Dažytas vualis”

5. “Skaitovas”

6.“Atpirkimas”

Gero savaitgalio , kolegos.

Adelė Bražionytė

Rodyk draugams

Kodėl verta apsilankyti Nesvyžiuje?

Nesvyžiaus pilies vidinis vaizdas

Nesvyžiaus pilies vidinis vaizdas

Šiais metais Baltarusijos kultūros sostine išrinktas Nesvyžiaus miestelis, esantis Baltarusijoje. Šis miestas mena mūsų senosios valstybės praeitį, jame stūkso didžiulis architektūrinis kompleksas, kuris buvo pastatytas dar LDK didikų Radvilų laikais. Sausio mėnesį buvo oficiali Nesvyžiaus Baltarusijos kultūros sostinės 2012 atidarymo ceremonija, kurios metu miestelyje vyko daugybė kultūrinių renginių. Jau visai netrukus žadama oficialiai atidaryti restauruotą Radvilų dvaro kompleksą, kuriame bus rengiamas teatrališkas renginys, kuris leis trumpam sugrįžti į LDK laikus, kai buvo iškilusi didinga Radvilų giminė. Ir tai tik pradžia, šiais metais Nesvyžiuje numatoma dar daugybė įdomių ir patrauklių kultūrinių renginių.

Rodyk draugams

LDK pėdsakais Rytų Europoje

Jau nuo XIV pab. – XV a.  pr. Lietuvos valstybė turėjo bendrateritorinius siekius su Baltarusija, Ukraina, bei dalim Lenkijos ir Rusijos. Visa tai tęsėsi iki pat XX a., kada susidarė dabartinė Rytų Lietuvos siena. Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Lenkija, Rusija – visos šios valstybės neatsiejamai turi bendrą praeitį. Už šiandieninės Lietuvos valstybės ribų liko nemažos teritorijos, kuriuose iki šiol išliko ne viena LDK paveldo vertybė.

Paveldo vertybės pačios įvairiausios: architektūriniai paminklai, karo trofėjai, meno dirbiniai ir pn. Visos jos ne sykį buvo grobstomos svetimšalių okupantų, nemažai vertybių jau sunaikintos. Visas LDK palikimas yra labai svarbus, kaip istorinis pretekstas šiandieniniam tautų bendravimui.

Šiandien Lietuvoje tema apie LDK paveldą kaimyninėse šalyse yra labai aktuali ir svarbi. Jau 2009 m. buvo pradėtas įgyvendinti Istorinės atminties akademijos projektas LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas – Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendradarbiavimui”, kurio sudėtinė dalis yra internetinis portalas www.mdl.lt - Magnus Ducatus Lithuaniae” – skirtas LDK ir apimantis šalis, turinčias bendrą istorinį paveldą – Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Rusiją. Tačiau tai yra tik vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kuriais siekiama pagilinti žinias apie architektūrinį paveldą kaimynėsnese šalyse. Reikia pripažinti, jog rusiškų ir baltarusiškų darbų šia tematika yra kur kas daugiau, nei lietuviškų, todėl plačiau ir giliau šią temą išnagrinėti yra labai svarbu.

Rodyk draugams

Fotografijos kelias

Pirmoji fotografija Nicephor‘o Niepco
Pirmoji fotografija  Nicephor‘o Niepco

Fotografija mūsų gyvenime tapo kasdienišku dalykų. Kiekvienas žmogus turi po viena ar net keletas fotoaparatų. Tačiau visai dar nesenai, fotografija fiksavo tik svarbiausias mūsų gyvenimo akimirkas. O ar visi mes žinome, jos istoriją?

Žodis „fotografija” yra kilęs iš lotynų kalbos (lot. photo - šviesa, grapho - šviesa) ir iš tikrųjų, tam tikra prasme, yra kelių tūkstantmečių išradimas. Pirmasis tai pastebėjo graikų filosofas Aristotelis, kad šviesos spinduliai, prasiskverbę pro nedideles skylutes, pasiekę už jų esanti paviršių, sukuria atvirkščią vaizdą. Būtent šiuo principu buvo sukurtas šiuolaikinio fotoaparato prototipas, vadinamasis camera obscura. Lotyniškai „camera obscura” reiškia tamsus kambarys.
Tačiau vis dar yra nesutariama, kas padarė pirmąją fotografiją, nes fotografija buvo pripažinta 1839 metais rugpjūčio 19 d., kuomet buvo padaryta pirmoji oficialiai pripažinta fotografija, kai Paryžiaus mokslų akademijoje viešai paskalbta apie Dagerą (Lui Jeckues Mandė Daguerre). Fotografinio proceso išradimo garbė kartu teko ir Fox‘ui Talbot‘ui, Nicephor‘ui Niepce, jis padėjo fotografijos pagrindą Daguerre. Ši data oficialiai pripažįstama kaip fotografijos gimimo data.
Taip atsirado - dagerotipija. Principas vaizdo fiksavimo poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje Ji išplito visame pasaulyje ir egzistavo apie 15 metų.
1888 m. George Eastman per savo Kodak kompaniją pasiūlė fotoaparatą su juostele, šimtui nuotraukų.
Fotografijos terminą pirmasis 1939 metais panaudojo seras Džonas Heršelis.
Atsiradus spalvotai nuotraukai, fotografijos pasaulis pasikeitė, žmonės pradėjo dokumentuoti fotografijoje savo gyvenimą, atostogas, vakarėlius ir vieni kitus.
Didžiausias perversmas iki šiol fotografijos istorijoje yra skaitmeninė nuotrauka, jį dar labiau privertė žmones fiksuoti kiekvieną savo akimirką. Nes šį technologija yra paprastesnė, greitesnė, patogesnė naudojimui, bei žymiai pigesnis.
Taigi, kad ir koki kelia nukeliavo fotografiją, kad ir kaip pasikeitė pirmasis fotoaparatas, ar pirmoji nuotrauka, tačiau principas išliko tas pats. Ir toliau atvaizdus kurs šviesa, objektyvas bei žmogus.

Elena R.

Rodyk draugams

Istoriniai serialai kurie veža

Yra sukurta nemažai tikrai gerų istorinių serialų, kurie yra aukštos kokybės ir juos žiūrint galima nemažiau mėgautis nei žiūrint didelio biudžeto vaidybinį filmą. Iš jų ganėtinai nemažai galima sužinoti apie tą laikmetį kuriame vyksta veiksmas. Serialų teigiamas dalykas yra tas, kad jų bendra trukmė yra daug ilgesnė nei vaidybinio filmo, todėl jame galima daugiau pamatyti kasdienio gyvenimo arba tam tikri veiksmai yra detaliau aprašomi ir pavaizduoti.

Vienus iš įspūdingiausiu serialu kuria HBO (Home Box Office). Tai JAV kabelinės televizijos tinklas. Jie transliavo tokius žinomus serialus, kaip – Sostų žaidimas (Game of Thrones), Desantininkų būrys (Band of Brothers), Ramusis vandenynas (The Pacific), Roma (Rome), Ozas (OZ), True Blood (Tikras kraujas), Boardwalk empire (Sausas įstatymas: mafijos gimimas) ir Sopranai: mafijos kronika (The Sopranos). Žinoma ne visi šitie serialai yra istoriniai ir tai ne viskas, ką jie yra išleidę, bet tai yra visiems gerai žinomi serialai. O HBO paminėjau todėl, kad jų darbai išsiskiria savo kokybe ir užmojais. Jų brangiausių serialų kainos tokios, kiek mes negalėjome surinkti visos valstybės remiamam filmui apie Žalgirio mūši. O tai jau daug ką pasako.

Kritikų labai gerai įvertintas ir man pačiam labai patikęs serialas yra Band of Brothers. Tai vienas pirmųjų serialų, kuris turėjo tokį didelį biudžetą, tokią sukūrimo kokybę ir lygį. Kas įdomu – pačio brangiausio serialo titulą jis išlaikė iki kito HBO serialo apie II pasaulinį karą Ramusis vandenynas. Neveltui prie šio serialo pagaminimo prisidėjo Tom‘as Hanks‘as ir pats Steven‘as Spielberg‘as. Pats serialas yra apie II pasaulinį karą. Žiūrint serialą neretai susidaro toks įspūdis, kad jau kažkur kažką panašaus esi matęs. Tai nieko keista, kadangi prie galutinės serialo išvaizdos nemažai prisidėjo Spielberg‘as, o juk tik prieš keletą metų iki šio serialo jis buvo sukūręs Gelbstint eilinį Rajaną (Saving Private Ryan), kuris tais metais susišlavė net 5 Oskarus.

Dar vienas darbas palikes man ir kino kritikams labai gera įspūdį yra serialas Rome. Jo yra sukurti du sezonai. Jis tikrai buvo ir yra labai populiarus, manau kūrėjai su mielu noru būtų padarė dar naujų sezonų, bet kiek teko domėtis – jis tiesiog buvo per daug brangus. Dėl to jo yra sukurta tik tiek sezonų. Tai yra puikus serialas parodantis Romą, jos kariuomenę, kariuomenės gyvenimą ir pačios Romos žmonių gyvenimą. Dar kuo jis išskirtinis, jis atkreipia dėmesį ne tik į kilmingųjų gyvenimą, bet ir paprastų piliečių, kas yra itin retai filmuose apie senovės Romą. Kartais žiūrint šitą serialą, gali pasirodyti, kad jis yra perdėtas arba kai kurie dalykai per daug išryškinti, bet kiek teko klausti kitų istorikų nuomonės – tokia ta Roma ir buvo.

Dar vienas labai geras, kritikų gerai įvertintas ir tikrai nusipelnęs jūsų dėmesio serialas yra Deadwood (miestelio pavadinimas). Tiesa, nors serialas tikrai yra labai vykęs, bet jis nesurinkdavo nusipelnyto žiūrovų kiekio prie televizijos ekranų. Matyt to kaltė yra tame, kad tuo metu visų dėmesys buvo skirtas kitiems serialams, tai jau minėti Sopranai ir serialas Šešios pėdos po žeme (Six Feet Under). Tačiau, žmonėms kuriems patinka laukiniai vakarai, serialo veiksmas vyksta 1870 metais, šitas serialas tikrai patiko ir paliko pėdsaką jų širdyse. Nors šitas serialas yra vesterno stiliaus, bet čia nepamatysite klajoklių kaubojų nuotykių ir jų susidūrimu su indėnais. Ne, serialas yra apie miestelį – laikiną stovyklą, įkurta prie aukso kasyklos. Visų trijų sukurtu sezonų veiksmas vyksta būtent čia. Apie patį serialą daug nepasakosiu, nes jį reikia pamatyti. Tačiau galiu pasakyti tiek, kad serialo puošmena yra jo pagrindiniai veikėjai, tų laikų atmosfera bei kaip viskas įtikinamai perteikta. Tačiau reikia jau iš pat pradžių nusiteikti nemažai nešvankumo bei keiksmažodžių dozei. Bet nieko keisto, tokie buvo tie laukiniai vakarai ir žmonės ieškantys ten laimės ir geresnio gyvenimo.

Yra vienas naujausių istorinių serialų, kurio būtų nuodėmė nepaminėti. Žinoma, pagal istoriškumo tikrovę ir autentiškumą gal jis neišsiskiria iš kitų, bet pagal pastatymą jis yra tikrai išskirtinis. Serialas yra pilnas intrigų, kraujo ir purvinų scenų, toks kokia tuo metu ir buvo Roma. Taip, rašau apie Spartaką. Šio serialo jau yra sukurti trys sezonai. Tiesa du sezonai yra kaip tęsinys ir vientisa istorija su Spartaku priešakyje, o viena dalys yra kaip atskira istorija su priešistore iki legendinio gladiatoriaus. Turime pirmąjį sezoną - Spartakas: Kraujas ir Smėlis, tada eina priešistorės trumpas sezonas – Spartakas: Dievų Arena, ir lieka trečioji dalis, kuri vėl pasakoją apie Spartaką, tai Spartakas: Kerštas. Kuo šitas serialas dar užgožia visus kitus? Tai pilnos kraujo, specialiųjų efektų ir labai efektingai pateiktos kovų scenos, kurių čia yra apstu. Tokių brutalių kovų kaip ten, niekur nepamatysite. Pamatysite daug nukirstų galūnių, trykštančio kraujo ir išlindusių vidurių. Nuo pat pirmos dalies šitas serialas palaiko puikią kokybę ir tiesiog prikausto prie televizijos ekranų. Vienintelė netektis buvo ta, kad pirmajame sezone vaidinęs Spartaką aktorius mirė nuo vėžio. Todėl antroje epopėjos dalyje apie Spartaką jau matome kitą aktorių – kitą veidą, iš pradžių tai kiek glumina ir trukdo, bet po to priprantama. Dar vienas visiems puikiai pažįstamas veidas yra Lucy Lawless – taip, tai ta pati legendinė Ksena karingoji princesė. Turbūt visi ją yra žiūrėję kažkada per Tv3. Spartakas, yra vienas tų serialų, kai žiūrėdamas džiaugėsi, kad mūsų technologijos eina į priekį ir galime pamatyti tokius įspūdingus vaizdus televizoriaus ekrane.

Dar vienas labai gerai pasirodęs istorinis serialas yra The Borgias. Tai serialas apie Rodrigą Borgią, po to išrinkta popiežiumi Aleksandru VI ir jo visą šeimą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad čia nepamatysite nieko įspūdingo, serialas pasakojantis apie popiežių ir jo aplinką, – ir viskas. Bet, šiek tiek pasidomėję galite sužinoti, kad Aleksandras VI yra laikomas vienu kontraversiškiausiu popiežiumi. Jo valdymą puošia daugybė skandalų, nužudymų, ištvirkavimų ir kitų nuodėmingų dalykų. O prie viso šito pridėjus puikų pastatymą ir pagrindinį vaidmenį suvaidinusio aktoriaus Jeremy Irons (Džeremio Aironso) vaidybą, gauname tikrai verta dėmesio darbą.

Taip pat norėčiau paminėti vieną naujausių istorinių serialų - tai yra Pragaras ant ratų (Hell on Wheels). Kol kas šio serialo yra sukurtas tik vienas sezonas, bet jau yra žinoma, kad bus sukurtas ir antrasis. Šis darbas yra išskirtinis tuo, kad užpildė spragą jau senai nekuriamų kokybiškų serialų apie laukinius vakarus ir XIX a. Jeigu kalbant tiksliau, serialo veiksmas vyksta XIX a. septintajame dešimtmetyje. Visas veiksmas sukasi apie buvusi konfederatų kareivį Kuleną Bohananą, kurio noras kerštauti, dėl jo nužudytos šeimos per JAV pilietinį karą, jį atvedė prie seniausios JAV transkontinentinės geležinkelio linijos tiesimo darbų į Vakarų pusę. Taigi pirmojo sezono visas veiksmas ir vyksta aplink tiesiamą geležinkelio liniją. Visi darbininkai gyvena stovyklavietėje, kuri ir vadinasi Hell on Wheels, ji vis keliauja į priekį kartu su tiesiama geležinkelio liniją. O kadangi ten gyvena žmonės, o ypač daugumą sudaro vyrai, tai kartu su miesteliu ant ratų keliauja salūnas, papildomi darbininkai, prekeiviai, viešnamis bei visi kiti dalykai, kurie padeda tą vietą vadinti „namais“. Vienas įdomesnių faktų gali būti tas, kad seriale viena iš pagrindinių veikėjų vaidina reperis Common.

Žinoma, daugelis pasakys, kad lengva jiems ten kurti tokius serialus kai turi savo kišenėje milijonus. Jų vaizduotė ir norai sunkiai ribojami. Tačiau nebūtina žiūrėti ir ieškoti toli vakaruose. Mūsų didžioji kaimynė iš rytų taip pat yra sukūrusi ne viena istorini serialą. Žinoma pas juos jie dažniausiai būna kuriami apie antrąjį pasaulinį karą, pas juos jis yra vadinamas Tėvynės karu. Vienas geriausiu to įrodymu galėtu būti rusų mini serialas Nuteistųjų batalionas (Штрафбат). Kaip mini įvairus apžvalgininkai ir žmonės besidomintis tokiu kinu, šitas filmas neturi tokių specialiųjų efektų kaip jau mano minėtas Band of Brothers ar kiti didelius biudžetus turintis užsienio serialai. Ten neišvysite daug kraujo ir nuplėštu kūno dalių. Tačiau jis kaip ir kiti rusiški serialai yra „žemiškas“, žiūrėdamas jį, supranti, kad taip galėjo būti pas mus tuo metu, viskas atrodo pakankamai realistiškai ir paprastai. Taigi sukurti gera istorinį serialą tikrai nereikia kalno pinigų.

Ir ne tik pas rusus galime rasti istorinių serialų, kaip pavyzdį taip pat galėčiau pateikti ir lenku jau kultiniu tapusi serialą Keturi tankistai ir šuo (Czterej pancerni i pies).

Tmk

Rodyk draugams

Pamatyti viduramžius. Toledas.

Toledo panorama

Toledo panorama

Viduramžiai Ispanijoje - šis laikotarpis keliaujančiam arba tiesiog besidominčiam istorija sukelia skirtingus vaizdus apie šį laikotarpį šalyje: vieniems tai metas, kuomet arabai įsiveržė į Ispaniją, antriems - trijų kultūrų laikotarpis.

Toledas - miestas centrinės Ispanijos dalyje. Turintis gilias tradicijas, miestas buvo religinio centro židinys, vaidino svarbų vaidmenį visuomeniniame, religiniame bei kultūriniame gyvenime. Buvusi vestgotų sostinė, atklydus maurams pradėta vadinti Totaitola (Tulaytulah). XI a. krikščionims atsikovojus miestą iš arabų, jis tapo „Trijų kultūrų miestu” - savotišku tolerancijos lopšiu: judėjai, arabai, bei krikščionys gyveno taikiai, toleravo vieni kitus.

Judėjų kvartalas - sakralinio paveldo ir muziejų vieta.
Judėjų kvartalas (juderia - isp.) - vieta, kurioje viduramžiais judėjai plėtojo savo bendruomenę - gyveno bei prekiavo. Klaidžiojant po siauras juderijos gatveles, savotiškai dėl esamos aplinkos, bus galima persikelti ir pajausti viduramžių dvasią, kurią sukuria matoma architektūra - siauros gatvelės, pastatų eksterjero vaizdai, vietos skirtos turistų vizitavimuisi.
Beklaidžiojant po kvartalą galima išvysti „Trijų kultūrų simbolį” - Šv. Mergelės Marijos Baltosios sinagogą - muziejų (Synagogue of Santa Maria la Blanca - angl.). Kodėl tai trijų kultūrų simbolis, atsakymas labai paprastas - sakralinis statinys buvo pastatytas krikščioniškoje žemėje, arabų architektų kuriuo naudojosi judėjai. Kvartale taip pat įkurtas ir ispanų tapytojo, ispaniškojo aukso amžiaus atstovo El Greco muziejus. Jame yra eksponuojami šio kūrėjo darbai, labiausiai akcentuojami yra paskutiniojo jo tapybos laikotarpio darbai. Be šio meninko darbų muziejuje galima išvysti ir kitų artistų darbus. Juderijoje esanti Santo Tome bažnyčia (Iglesia de Santo Tomé - isp.) garsėja būtent El Greco nutapytu paveikslu „Grafo Orgazo laidotuvės” („The Burial of Count Orgaz” - isp.). Bažnyčia pastatyta XII a., renovuota XIV a. Sakralinis pastatas buvo pastatytas ant čia buvusios mečetės liekanų, šalia kurios yra išlikęs XV a. mudechar stiliaus minaretas - varpinė iš akmenų.
Be minėtų vietų, šiame kvartale dar galima aplankyti Kambrono vartus (El Cambron - isp.), seniausią Tolede esančią Transito sinagogą (Sinagoga del Transito - isp.) kurioje yra įsikūręs Separdi muziejus. Jame yra eksponuojami viduramžių žydų kultūros reliktai. Taip pat kvartale galima išvysti krikščionių ir Rekonkistos laimėtojų - monarchų Izabelės ir Ferdinando 1476 m. įkurtą poilsio vietą - San Juano vienuolyną (Monasterio de San Juan de los Reyes - isp.), bei XIV a. pastatytą San Martino tiltą kuris yra virš Tacho (Tajo - isp.) upės. Abejose tilto pusėse stūkso bokštai pristatyti XVI amžiuje.

Nuo šiokiadieninės turgavietės iki pagrindinės miesto aikštės.
Zodocover aikštė (Plaza Zodocover - isp.) nuo 1465 iki 1960 metų, buvo tarsi „miesto scena”, kurioje vykdavo „antradieninė” turgavietė. Aikštė pavadinimą gavo nuo arabiškojo žodžio ad-dawab, kuris reiškia „gyvulių turgavietę”. Viduramžiais čia rinkosi minios žmonių, kurios ateidavo pasižiūrėti autos-de-fé (atgailos, kurios metu pasmerkti eretikai ir išdavikai buvo sudeginami ant stulpų per Ispanijos inkviziciją).
Architektas Chuanas de Herera (Chuan de Herrera - isp.) norėjo šią aikštę paversti į didžiulę kastilietišką pagrindinę aikštę XVI a. pab., tačiau jo įdėjo buvo nutraukta bažnyčios interesų. Visa to rezultatas - architektūrinių stilių kratinis, kuris matomas ir dabar. Dabar aikštė pasipuošusi kavinių gausa, kurios pamėgtos į Toledą atkeliaujančių turistų.

Stilių samplaika didingoje Toledo katedroje.
Toledo katedra, geriau žinoma kaip Šv. Marijos vardu (Catedral Primada Santa María de Toledo - isp.). Katedra ilgą laiko išbuvo Ispanijos bažnyčios centru. Pradžioje šioje vietoje buvo arabų mečetė, tačiau karaliui Alfonsui VI atkariavus Toledą, jam pavyko susitarti su maurų bendruomene tarpininkaujant Abu Validui. Malonaus šio asmens gesto dėka, vienoje iš koplyčių buvo pakabintas jo paveikslas. Tačiau mečetė - katedra nepaliesta buvo tik iki XIII a., kadangi 1222 m. čia pradėti naujos katedros statybas. Naujasis statinys buvo baigtas XV a.
Sakralinis statinys yra prancūziško gotikinio stiliaus, kuris buvo adaptuotas pagal ispaniškuosius standartus. Pietinėje katedros dalyje galima ižvelgti neužbaigtą mozarabinę koplyčią, kurią puošia aštuonkampis kupolas. Eksterjeras masyvus, tačiau netaisiklingas, interjere apstu ispanų dekoratyvinių stilių. Zakristijoje yra saugomas El Greco paveikslas. Renesansiškojo stiliaus apraiškų čia taip pat galima išvysti - XVI a. pr. buvo sukurtas simbolinis antkapinis paminklas be kapo - kenofatas, kurį sukūrė kaip manoma italų skulptorius Dominykas Fancelis (Domenico Fancelli - angl.).

Taigi paneigti neįmanomą, viduramžiai - tai laikotarpis, kuriuo tiek Ispanija tiek pats Toledas gali didžiuotis savo išlikusiu viduramžių kultūriniu palikimu, kuris dar ir dabar yra gausiai aplankomas turistų. Žinoma, Toledas - tai tik viena stotelė plačioje Ispanijos šalyje. Norint susipažinti su plačiąją viduramžių kultūra, palikimu, reiktų pakeliauti ir pamatyti daugiau, kadangi kiekvienas autonominis šios šalies regionas, tarsi atskira šalis - su savo charakteriu bei specifika.

Igoris Cholupovas

Rodyk draugams

Micheal Fassbender- naujasis blogiukas, kuris atims iš tavęs merginą

M.Fassbenderis- pusiau airis, pusiau vokietis. Dar prieš kelis metus jį galėjai pamatyti serialuose Šerlokas Holmsas, Agatos Christi “Miss Marple” ar  ”Band of Brothers” (Btv vertė- “Karo vilkai”). Dabar jis vis labiau ir labiau yra matomas didžiuosiuose ekranuose. Lūžis įvyko po filmo “Hunger” 2008.  Aktorius stulbinamai suvaidino airių aktyvistą už laisvę.  Filme jis parodė savo airiška pusę, filme “Negarbingi šunsnukiai” vokišką pusę.   Aktorius vaidina dažniausiai įžūlų, bjaurų veikėją, turbūt niekas nepaneiks, kad jam tai geriausiai pavyksta.   Švelniausias vaidmuo, kuris jam teko “Jane Eyer”- Ročesteris.  Bet bet net ir Ročesteris nebuvo labai švelnus ir mielas.  Reikia tikėtis, kad jam niekada nereikės vaidinti  saldžiuose filmuose, kuriuose jis turėtų būti silpnas ir geras (moterims tai nepatiktų ).Tikiuosi, kad jis išliks paslaptingas ir piktas. Paskutinis filmas, kuriame  teko aktoriaus dar- bą  stebėti buvo “Shame”. Filme aktorius parodo vyro vienatvę ir santykių trapumą.  Net ir šiame filme M.Fassbenderis išliko paslaptingas, šiek tiek piktas, bet dabar atsiskleidė ir kita pusė- jautrumas.  ”Shame” - M.Fassbenderis verkia ir tikroviškai.

Šiais metais buvo spėjama, kad jis gali gauti Oskarą, bet net nepateko tarp nominuotų aktorių. Kodėl? Tūkstantis kartų kodėl???  Nusiraminimas aplankė, kai peržiūrėjus  visų laikų nominacijas ( geriausių aktorių ) , kad ateina laikas ir blogiukai visada gauna Oskarą. Jei gavo Daniel Day Lewis, jei gavo Jack Nicholson- tikrai ateis laikas ir Fassbenderiui.

SHAME

Jane Eyre

Adelė Bražionytė

Rodyk draugams

Chodkevičių rūmai šiandien


Kadaise buvę garsūs ir puošnūs Lietuvos didikų Chodkevičių rūmai šiandien tarnauja kaip Lietuvos dailės muziejaus padalinys, kuriame įsikūrusi Vilniaus paveikslų galerija,
Didžioji g. 4.

Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Vilniaus paveikslų galerija buvo įkurta 1956 m. Pirmoji galerijos ekspozicija veikė 1956-1989 m. Vilniaus Arkikatedros bazilikoje. 1994 m. galerija buvo perkelta į restauruotus Lietuvos didikų Chodkevičių rūmus. Dabar galerijoje vyksta įvairūs renginiai (valstybės reprezentavimo, šviečiamoji veikla), koncertai - rengiamos parodos, atvežami eksponatai iš užsienio muziejų. Šiandien galerija taip pat suteikia galimybę nuomotis reprezentacines sales ir kiemą (užsienio svečių priėmimams, seminarams, koncertams). Galerijos kieme priimama iki 2000 žmonių.
Rūmų salone puiki akustinė erdvė, patalpose paprasta susikalbėti nepakeltu tonu. Anuomet ten buvo
vieta, kurioje rinkdavosi intelektualai ir menininkai, skaityti poezijos, diskutuoti įvairiomis temomis, paprasčiausiai pabendrauti.
Dabartiniai Chodkevičių rūmai turi vėlyvajam klasicizmui būdingas formas. Rūmai triaukščiai, juose yra išlikusių gotikinių rūsių, iš dalies rekonstruotų renesanso laikotarpiu. Išlikęs pilnavertis pastato interjeras, dekoravimas su daug ampyro stiliui būdingų vainikų, sukryžiuotų strėlių, kurios simbolizuoja pergalę. Kambariai erdvūs ir aukšti. Dabar juose įsikūrusios ekspozicijų salės. Keliose galerijos salėse, kur veikia ekspozicija „Lietuvos dailė (XVI-XX a. pr.)”, eksponuojami baldai, kiti taikomosios dailės kūriniai iš LDM rinkinių. Iš jų suformuota rūmų klasicistinių interjerų ekspozicija.
Taigi ir šiandien Chodkevičių rūmai atlieka nemažiau reikšmingas funkcijas Lietuvos švietimo ir reprezentacijos kloduose.

Jolanta Rojūtė

Rodyk draugams

Palangos kurorto simbolio atgimimas

Šių metų kovo 15 d. Kultūros paveldo departamentas (KPD) numatė lėšas Palangos Kurhauzo restauracijai. Vyriausybės posėdyje pastato restauracijai buvo skirta 700 tūkst. litų. Kurhauzo mūrinės dalies išorės darbus planuojama pradėti jau vasara.
Projektas susideda iš dviejų etapų. Pirmas yra išorinė pastato restauracija, o antras etapas - vidinė apdaila bei pastato pritaikymas visuomenės poreikiams. Darbus planuojama baigti 2013 metais.
Dalį restauracijos lėšų, o tai 300 tūkst. litų, skyrė KPD. Palangos savivaldybė 400 tūkst. litų skyrė architektūrinio paveldo restauracijai. Parengiamiesiems darbams buvo skirta 172 tūkst. litų papildomų lėšų.
Šiuo metu pastatas priklauso Palangos kultūros centrui. Po restauracijos pastatas bus pritaikytas kultūros reikmėms. Planuojama rengti koncertus ir kultūros renginius.
Architektūrinio paveldo objektas buvo pastatytas XIX a. pabaigoje grafo Juozo Tiškevičiaus iniciatyva. Ilgą laiką Palangoje nebuvo specialių kurortinės paskirties statinių. Norint pritraukti daugiau lankytojų reikėjo statyti naujus pastatus, kurie atitiktų poilsiautojų poreikius. 1877 m. buvo pastatytas erdvus restoranas, o apie 1880 m. pastatas buvo išplėstas, jame įrengtas pirmas kurorto viešbutis. Pagal kaimyninių kraštų tradiciją jis pradėtas vadinti Kurhauzu. XIX a. pabaigoje Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto centru. Tai buvo mėgstamiausia poilsiautojų lankymosi vieta - jame veikė restoranas, kavinė, skaitykla, salė biliardui, žaidimams. Ilgą laiką tai buvo vienintelis viešbutis Palangoje. Kurhauze buvo rengiami koncertai, šokių vakarai, mėgėjiški spektakliai. 2002 metais pastatas buvo nuniokotas gaisro.
“Rugpjūtį sueis dešimt metų nuo dienos, kai buvo sudegintas Palangos simbolis, esantis kurorto centre. Gavus lėšų restauracijai, Kurhauzas bus prikeltas naujam gyvenimui, ir Palanga atsikratys ilgametės gėdos - kurorto simbolio degėsių”, - sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Ana Rus

Rodyk draugams

Pompastiškos iškilmės Napoleono persikėlimui per Nemuną paminėti

Prieš 200 metų prancūzų kariuomenė su Napoleonu priešaky persikėlė per Nemuną ir paliko ryškius pėdsakus visoje Lietuvoje. Šio įvykio jubiliejų ketinama paminėti daugelyje miestų bei miestelių, tačiau manytina, kad Kaune bus surengta pompastiškiausia šventė iš visų rengiamų.

Kaune planuojamas tarptautinio masto renginys , kuris vyks birželio 22 - 24 d. Jo metu bus vaizduojama mūšio incenizacija bei Tilžės taikos sudarymo ceremonija. Renginio puošmena turėtų tapti pontoninio tilto statybos per Nemuną. Šiai visai pompastikai Kauno miesto savivaldybė skyrė 250 tūkst. litų, o privatūs remėjai šiuo metu skyrė 30 tūkst. litų.

Iškilmių organizatoriai tarsi užsikrėtė ,,Napoleono sindromu”, bet ar užsikrės kiti pamatysime renginio metu.

Milda Ovsianaitė

Rodyk draugams